- įmaningas
- įmanìngas, -a adj. (1), -à (3) Š
1. sumanus; primanus: Įmanìngas tas yra, prie proto J. Žmogus vidutinio amžiaus, didžiai smagus, įmaningas rš. Iš savo gerų darbų niekumet negirkis ir netarkis įmaningu esąs M.Valanč.
2. įmanomas: Eisu į Laukuvą, jei diena būs kiek įmanìnga Lkv. Įmaningą algą mokėtum M.Valanč. Pakėlė įmaningas įvedlybas M.Valanč.
įmanìngai adv.: Dabar reikia įmaningai ir kantriai aiškinti žmonėms tai, kas vyksta gyvenime sp. Sūnus tavo įmanìngai elgias, t. y. kiek tiek gerai J. Išmoko gerai skaityti knygas ir įmaningai rašyti M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.